N
neoflash
Guest
Yra lygtis Skalar knyga sakydamas, kad
dmin ≥ α β 1; (p. 346)
α yra ištaisymo galimybes ir β yra aptikimo pajėgumus.
Nėra kompromisą tarp α ir β, nes jų suma yra contant.
Mano klausimas yra tas, kad kodėl nėra tokio kompromiso natūra?
Linijinis kodavimas turi būti pajėgūs susekti visus e (= dmin-1) klaidą modelių, kurie yra apibrėžta puslapis 345.Ar ne šios dvi lygtys prieštarauja?
dmin ≥ α β 1; (p. 346)
α yra ištaisymo galimybes ir β yra aptikimo pajėgumus.
Nėra kompromisą tarp α ir β, nes jų suma yra contant.
Mano klausimas yra tas, kad kodėl nėra tokio kompromiso natūra?
Linijinis kodavimas turi būti pajėgūs susekti visus e (= dmin-1) klaidą modelių, kurie yra apibrėžta puslapis 345.Ar ne šios dvi lygtys prieštarauja?